2011 m. balandžio 29 d., penktadienis

(Ne)reikalingi daiktai?

Nežinau, ar kitiems taip būna, bet man be galo sunku išmesti kokį jau nenaudojamą daiktą. Juk kiekvienam daikteliui galima rasti naują pritaikymą. Senos rankinės oda dar gali būti reikalinga naują papuošalą gaminant. Išaugtos suknelės medžiaga gali pinkeepo nugarėlę papuošti, ar kokia aplikacija pavirsti. Dabar žvelgiu į vyno kamščių krūvelę ir galvoju, kad tikrai jų negaliu išmesti, kai tiek nuostabių dalykų galima iš jų pasidaryti..
 
Pati nuostabiausia idėja, kurią radau internete - panaudoti kamščius siuvinėto paveikslėlio rėminime
Labai praktiška - daryti įvairiausius padėkliukus
Turint daug kamščių galima vainiką pasidaryti ...

,,, arba kilimėlį voniai.
Pasitelkus fantaziją, galima vieną medelį padaryti...

... arba visą pasakų karalystę
  

Kūrybingo savaitgalio.

2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

VELYKOS

Visus švenčiančius nuoširdžiai sveikinu su Šventom Velykom! 


Pasiruošimą šventėm jau baigiau, tad dabar pasidžiaugsiu mūsų gražiaisiais vašku dažytais kiaušiniais. Kiaušinių dažymas visada užtrunka labai ilgai, bet taip nudažyti kiaušiniai, man labiausiai patinka, nors nors jie tikrai nėra tobuli ir neprilygsta profesionalų darbams, bet žinant, kad rytoj bus suvalgyti, tai nėra taip svarbu tobulumas, kur kas svarbiau, kad jie dažyti su meile. Trumpai parodysiu, kaip mes dirbome. Buvo balti virti kiaušiniai
Po to jie buvo dažomi vašku
Nudažyti vašku, daug valandų mirko dažuose ir galutinis rezultatas, nuvalius vašką, štai čia:

Ir dar... paskutinis siuvinėtas kiaušinis, tiesa, kiek kreivokas gavosi, nepavyko išgauti tikslią kiaušinio formą. Yra kur tobulėti.

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Dar vienas kiaušinis

Skaitydama blogus randu labai daug idėjų, kurias norėčiau įgyvendinti. Dauguma jų pasidedu tolimesnei ateičiai, bet šis kiaušinis su zuikučiais aliolos bloge mane taip sužavėjo, kad iš karto čiupau adatą su siūlais ir kibau į darbą. Rezultatą jums pristatau.

2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis

2011 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Aukštadvaris

Kaip smagu po ilgos pertraukos pakeliauti po Lietuvą. Šį kartą patraukėme į Aukštadvarį. Internete radau pažintinį maršrutą po Aukštadvario regioninį parką ir nutariau juo pasinaudoti. Išnagrinėjau žemėlapį ir - į kelią. Pirmas rekomenduojamas sustojimas - Aukštadvario turgaus aikštė. Puiku. Radome turgaus aikštę, net gi turgus veikė, tik gaila, kad jame buvo prekiaujama "second hand" rūbais, o ne kuo nors kitu. Mielai būtume nusipirkę vietinio ūkininko sūrį... Visai greta antrasis  miestelio lankytinas objektas - buvęs Domininkonų vienuolynas. Dar daug reikia investuoti į jo galutinį atstatymą, bet įdėtos lėšos ir pastangos jau matyti.

Toliau pabandėme apžiūrėti Aukštadvario dvarą, bet teko pabučiuoti spyną ir nuo vartų, perskaičius užrašą "Privati valda", traukti toliau... Aukštadvario piliakalnio ir hidroelektrinės nebeieškojome, nes po dvarą saugančios spynos, suabejojome, ar prie jų prieisime.
Miestelio pakrašty stūgso Kartuvių (Šibos) kalnas. Gražus ir aukštas kalnas, bet į jį šį kartą neužkopėme, nors manau verta pasidairyti aplink, turėtų būti gražus vaizdas, juk apylinkės sėte nusėtos nuostabiais ežerais ir  ežeriukais.
Toliau mūsų kelyje buvo Nikronių akmuo. Ar galite patikėti, kad nuo pagrindinio kelio Vilnius - Marijampolė, net rodyklę radome, rodančią Nikronių akmens kryptį. Nustebino asfaltuotas keliukas link akmens, bet džiaugėmės nelabai ilgai, nes nuvažiavę apie tris kilometrus, atsirėmėme į eilinius vartus ir dar vieną privačią valdą.Teko grįžti atgal ir klausti kelio. Mane visada žavi nuorodų ir rodyklių "gausa" Lietuvoje. Retai kur gali rasti reikiamą objektą, nepasiklausęs vietinių gyventojų, kur tas objektas yra. Šį kartą irgi sustojome prie pirmo namo, kurio kieme matėsi krutantys žmonės ir išsiaiškinome, kur gi tas akmuo. Pasirodo reikia išsukti iš asfaltuoto keliuko į miško keliuką (čia jau prisiminiau, kad Lietuvoje keliauju, juk prie visų įdomių turistinių objektų arba žvyrkeliu, arba miško keliuku reikia važiuoti). Bet po Kauno subombarduotų gatvių, viena kita bala, pasirodė menka kliūtis į tikslą. Štai ir senaisiais laikais garbintas akmuo.
 O šį mažesnį akmenį pakeliui pamatėme.
 Pabaigai nuvažiavome pasižiūrėti svarbiausio objekto - Strėvos įgriuvos. Paieškų istorija kartojosi: nuo kelio nuveda rodyklė,o toliau eik aplink ežerą ir ieškok, gal ką rasi. Paklausėme tokio "šiltutėlio" vietinio gyventojo apie įgriuvą, bet jis kalbėjo tik rusiškai ir išpasakojo apie visų kaimynų sodybas, aplinkinius ežerus, bet apie jokią įgriuvą nebuvo girdėjęs. Po to užkandžiaujančius tautiečius pabandėme pakalbinti, bet pasirodė, kad jie iš Šilutės ir mums taip pat pagelbėti negalėjo. Laimei pro šalį važiavo Aukštadvario regioninio parko darbuotojai, puolėm po ratais, sustabdėm ir iškvotėme, kur gi įgriuva. Jei bandysite rasti šią įgriuvq, tai galiu pasakyti, nuo pagrindinio kelio nusukę, važiuokite tiesiai 800 metrų miško keliuku, ežeras turi būti jums iš kairės. O įgriuvoje pamatysite prasmegusios prakeiktos karčemos stogą... ir sniego...
Dar ne visus lankytinus objektus pamatėme per šią kelionę, liko "Velnio duobė", Drabužninkų pilkapiai, Strėvos piliakalnis, Bagdanonių hidroelektrinė, bet pasilikome juos vasarai, kai bus žalia ir šilta, tada galėsim gamta pasigėrėti, o gal ir viename iš kokių 10 matytų ežerų pasiteškenti. Tiesa, šiandien buvo nuostabus oras ir buvo nepaprastai malonu prisėsti ant Navos ežero kranto ir grožintis vaizdu išgerti kavos.
Nuostabus pusdienis Aukštadvario regioniniame parke, kurį dar labiau papuošė mėlynais ir gelsvais žiedais pasidabinę pamiškės.

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Rytinė kava

Nuostabus saulėtas rytas. Būtų nuodėmė neišgerti puodelio karštos kavos ir nepasigėrėti pro langą šviečiančia saule. Kokią kavą labiausiai mėgstate?
Kapučino?                             Capuccino by Juanjo Seixas

 Juodą kavą?                      Still Coffee by Geoff Powell

O gal kavą įsimylėjusiems?  Love Coffee by Ahmed Rabea


Aš mėgstu visokią kavą, todėl kai pamačiau išsiuvinėtą meškiuką kavos puodelyje, schemos net ir neieškojau, išsiuvinėjau šį pinkeepą iš siuvinėto darbelio nuotraukos.
Tik vis dar neišsirinkau didžiausio kavos mylėtojo, kuriam galėčiau šį darbelį padovanoti, todėl kol kas jis džiugina mane.

Pradžia

Išsipūtę medžių pumpurėliai nekantriai laukia saulės, kad papuoštų miestą šviežia žaluma. Žibuolių mėlynos akutės jau žvelgia iš pamiškių, šalpusnių gelsvi žiedeliai nedrąsiai dairosi tarp dygstančios žolės. Pavasaris. Gamtos ciklo pradžia. Šių metų pavasaris, kaip niekada anksčiau mane džiugina ir noriu šiuo džiaugsmu pasidalinti su visu pasauliu. Šiandien prisistatau su mielu katinėliu, kurį siuvinėjau vienam žaidimui.