2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Laujus saladainiukas

    Nuostabus saldainiukas, kurį siūlo Laujus. Šios žirafos seniai mano akį traukia ir dabar atsirado puiki proga laimėti jas :) O prie žirafų dar visa krūva siuvinėjimo siūlų ir malonių smulkmenėlių pridėta. Neįmanoma atsispirti tokiam saldainiukui :)
     Прекрасная конфетка, которую предлагает Laujus. Жирафы давно привлекают мои глаза и теперь имею шанс их выграть :) К жирафам ниточки и милые мелочи добавлены. Невозможно устоять перед такой конфетой :)
 




Nekantriai laukiu loterijos :)

Я с нетерпением жду в лотерею :)



2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

Napoleonas vėl Kaune


    Po dviejų šimtų metų į Kauną grįžo Napoleonas su savo kariuomene ir vėl kėlėsi per Nemuną.
Tiesa, prieš 200 metų Napoleono kariuomenėje buvo 600 tūkstančių karių ir kažin ar daug žioplių stebėjo persikėlimą. Šį kartą karių buvo kur kas mažiau, o žioplių keli tūkstančiai, tad sunkiai pavyko prieiti kiek arčiau ir vieną kitą nuotrauką padaryti.
    Kariuomenė buvo perkelta pontonu ir nuo upės patraukė į mūšio vietą. Karius lydėjo marketantės - karių žmonos ir draugės, kurios mūšio lauke dirbdavo kaip seselės ir slaugės, o šiais laikais, mūšių rekonstrukcijų metu dar ir metraštininkėmis, nes ne vieną pastebėjau su fotoaparatu ir filmavimo kamera po mūšio lauką vaikštant :)

 
     Prie Kauno prieš 200 metų jokio mūšio nebuvo, todėl organizatoriai  perkėlė į Kauną Deltuvos mūšio rekonstrukciją. Deltuva yra šimtas kilometrų nuo Kauno, o mūšis vyko ne birželio 23, o gerokai vėliau, bet... sakykime organizatoriai norėjo padaryti gražesnę šventę...
    Mūšis, paradas - įdomu, bet kur kas įdomiau - žmonės. Labai džiaugiuosi, kad po mūšio pavyko pakalbinti ir pabendrauti su vienu rusų karininku ir jo žmona - marketante. Pora valandų prie kavos pralėkė kaip akimirka. Visi rekonstrukcijos dalyviai - žmonės entuziastai, net sakyčiau maniakai, ieškantys istorinių šaltinių, savo rankomis atkuriantys istorinius rūbus. Mūsų kalbintas karininkas buvo su tokiais rūbais, kaip ir karininkas šioje nuotraukoje.

    Žalias švarkas primena fraką, juosta ant liemens austa rankomis, kutus ir juostą ant kepurės mūsų kalbintas karininkas darė savo rankomis, kepurės kailinį papuošimą, rusiškai vadinamą - sultan, padarė iš arklio uodegos ašutų.

    Štai dar keli rusų kariuomenės kariai ir karininkai. Jaunesniuosius karininkus galima atskirti pagal po kaklu kabančią skardinę detalę, priklausomai nuo pagrindo ir ant jo iškalto erelio spalvos, skiriasi karininko laipsnis. Žvaigždutės ant antpečių atsirado gerokai vėliau. Atkreipkite dėmesį, kad ne vieną apdovanojimą turi karininkai. Tai nėra apdovanojimai, kuriuos patys žmonės sau prisisega, tai yra iš tikrųjų gauti apdovanojimai, kurie teikiami didelių batalijų - mūšių rekonstrukcijų metu.
    Įdomiausia ir autentiškiausia buvo Sorbonos universiteto istorijos profesoriaus Olego Sokolovo apranga. Jis šioje rekontrukcijoje vaidino Napoleoną. Žvelgiant į šio žmogaus rūbus, labiausiai akį traukia, auksu siuvinėtos detalės. Pasak mūsų pašnekovų, jo rūbus siuvinėjo dvi prancūzės du mėnesius aukso siūlais, bet visas reikiamas detales atsisakė siuvinėti, nes per daug darbo. Antpečių kutai taip pat padaryti iš aukso siūlų.
    Kalbantis su mūsų svečiais iš Minsko apie rūbus, iškilo klausimas, tai kiek gi tokie rūbai kainuoja. Jie atsakė, kad sunku įvertinti, nes kuo daugiau autentiškų detalių, tuo brangesni rūbai. Kaip pavyzdį jie papasakojo apie čeką, iš kurio pernai Italijoje pavogė visą kostiumą. Kostiumą su autentiškomis sagomis, pirktomis iš kolekcionierių, čekas įvertino 5000 eurų. Brangus hobis, bet kai pagalvoji, kiek mums, siuvinėtojoms, kainuoja mūsų hobis, tai nelabai mes čia nusileidžiame :)
    Ir dar viena nuotrauka, kurią norėčiau pakomentuoti. Prancūzai atakuoja, bet pažiūrėkite į karininką, kuris į priešus eina nugara. Kodėl? Jis lyg dirigentas savo daugiataučiam karių būriui (te atleidžia man žinovai, tikrai nežinau, kaip pavadinti teisingai šį karių būrį) rodo ką daryti, kada žygiuoti, kada atakuoti, kada šaudyti. Juk Napoleono kariai buvo iš įvairių šalių ir kalbėjo skirtingomis kalbomis, todėl komandas duoti buvo sudėtinga, o gestų kalba - universali.
    Nežinau kaip jums, bet man gražu vyrai su kariškom uniformom, o šios senosios 19 amžiaus uniformos ypatingai puošnios ir visi vyrai tampa tikrais gražuoliais :)
Rusų kariuomenė išsirikiavusi lauke, laukia pasirodant prancūzų.
Kavalerija mūšio lauke.
Paskui kavalerija glaudžiom gretom prancūzų  pėstininkai atakuoja.
Daug garsių šūvių ir dūmų.

  
 Rusų armija traukiasi.
 Mūšis baigėsi prancūzų pergale, visi pulkai rikiuojasi atsisveikinimui su žiūrovais.