2018 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Skinderiškio dendrologinis parkas

   Ar jums būna taip, kad atvažiuoji į kažkokią vietą ir pagalvoji, kodėl tik šiandien ją atradau? Būtent ši mintis buvo pirmoji atvykus į Skinderiškio dendrologinį parką. Ėjau tarp medžių, tvenkinėlių, akmenų ir nesuvokiau, kaip šį parką sukūrė, užaugino ir puoselėja vienas žmogus? Ar tai įmanoma? Teritorija apie 100 hektarų, vieną dieną visko apžiūrėti neįmanoma, o gal ir nereikia. Šiandien grožimės magnolijų žiedais.
   Vos įžengus į parką jos psitinka baltu švytėjimu. Pilko dangaus ir juodų, dar lapais nepasidabinusių medžių fone, jos matosi iš toli. Pirmiausia pamatome nedaug žiedų.


   Toliau paėjus, pamatome nepaprastą reginį - baltus medžius, taip jie aplipę žiedais.

Magnolijos auga įvairiose parko vietose. Einant taku tarp Šušvės upės ir dirbtinio kanalo - netikėtai pamatai magnolijas baltomis šakomis mojuojant.




Parke daug akmenų - vieni didesni, kiti mažesni. 



Magnolijos ir akmenis puošia savo baltumu.


Parke įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Aikštelė padaryta iš medžio ir puikiai dera prie aplinkos.


Vaizdai užlipus į viršų. Tvenkinys, šalia didelė poilsio aikštelė, kur galima prisėsti, užvalgyti.



Parke nemažai medinių drožinių, suoliukai kviečia prisėsti ir pasimėgauti tyla, svarbiausia prie medžių yra lentelės, kuriose parašyta, prie kokio medžio stovime.



Jau žinau, kad parką dar ir dar aplankysiu.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą